Drohičino žemė
| Drohičino žemė lenk. Ziemia drohicka | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Administracinis centras | Drohičinas | |||
| XIV a.-1513 |  Trakų vaivadija
| |||
| 1513-1793 |  Palenkės vaivadija (ATR)
| |||
| 1793-1795 | Palenkės vaivadija (1793)
| |||
.svg){kind=small}
Drohičino žemė (lenk. Ziemia drohicka) – LDK Trakų vaivadijos nuo XIV a. iki 1513 m. ir Palenkės vaivadijos 1513-1795 m. istorinis teritorinis vienetas egzistavęs dabartinės šiaurės rytų Lenkijoje. Žemės buvo išsidėstę dabartinės Palenkės ir Mazovijos vaivadijose Semiatičės, Vengruvo, Sokoluvo, Sedlcų apskrityse. Žemių centras buvo Drohičino miestas. Žemėse taip pat yra šios didesnės gyvenvietės: Medzna, Palenkės Sokoluvas ir Mokobodai. Šiaurėje žemės ribojosi su Bielsko žemėmis, vakaruose su Nuro žemėmis, pietuose su Livo žemėmis, rytuose su Mielniko žemėmis. Žemė turėjo du atstovus Lenkijos Karalystės Seime.
Istorija
redaguotiNuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva.[1][2] Iki XIV a. vidurio šios žemės priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. 1569-1793 m. ATR, Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijai. Po Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1793 m. žemės priskirtos naujai sudarytai Palenkės vaivadijai. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. šiaurinė žemių dalis atiteko Prūsijos karalystės, Naujosios Rytų Prūsijos, Balstogės departamentui, o pietinių žemių dalis atiteko Austrijos karalystės Vakarų Galicijai.
Drohičino seniūnai
redaguoti- Pretoras (Pretor) – 1414-1442
- Piotras Paškovičius Strumilas (Piotr Paszkowicz Strumiłło) – 1463-1475
- Mykolas Hlebavičius (Mikołaj Hlebowicz)
- Janas Stečkovičius Dolubovskis (Jan Steczkowicz Dołubowski) – 1501-1506
- Jonas Radvila I (Jan Radziwiłł)
- Ivanas Bagdanovičius Sapiega (Iwan Sapieha)
- Mikalojus Kiška (Mikołaj Kiszka) – 1556-1587
- Mikalojus Kiška (Mikołaj Kiszka) – 1588-1620
- Piotras Kiška (Piotr Kiszka) – iki 1621
- Zbignevas Osolinskis (Zbigniew Ossoliński) – 1646-1679
- Jokūbas Osolinskis
- Marekas Antonijus Butleris (Marek Antoni Butler) – 1708 m.
- Pranciškus Maksimilijanas Osolinskis (Franciszek Maksymilian Ossoliński) – 1710-1716
- Aleksandras Motiejus Osolinskis 1742 m.
- Janas Stanislavas Osolinskis (Jan Stanisław Ossoliński) – 1770
- Aleksandras Butleris (Aleksander Butler) – 1757-1774
- Janas Anupras Osolinskis (Jan Onufry Ossoliński) –
