Dirvos erozija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dirvos erozija – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas dėl kritulių, vėjo ar žmogaus veiklos.

Dirvos erozija

Gamtinė dirvos erozija vyko jau tada, kai žmogaus dar nebuvo. Tačiau ji dažniausiai nesutrikdydavo medžiagų apykaitos sausumos ekosistemose, nes dirvožemis retai likdavo plikas, be augalinės dangos. Miško medžių lapai, tankūs krūmai, žolės, samanos saugojo dirvožemį nuo ardomojo vėjo ir lietaus poveikio. Kai lietaus lašai, prasiskverbę pro miško ardų augalus, pasiekia žemės paviršių, jų energija būna išsekusi ir ardomoji galia prarasta. Miške nelabai gali įsisiautėti ir vėjas.

Žmogaus veiklos padariniai dirvožemiui

Žmogaus veiklos sukeltos dirvožemio erozijos padariniai kur kas sunkesni. Ypač daug dirvos prarandama dirbamuosiuose laukuose, esančiuose ne prie miškų, nes lietus ir vėjas čia labiau įsisiautėja. Kuo ilgiau, nuėmus derlių, dirva lieka nesodinta, tuo daugiau nupustoma arba nuplaunama viršutinio, derlingiausio dirvožemio sluoksnio.

Dirvožemio apsaugojimas nuo erozijos

Kad apsaugotų dirvas nuo erozijos ir padidintų natūralų jų derlingumą, ūkininkams siūloma pasirinkti ekologinės žemdirbystės kryptį. Visų pirma žemę reikia dirbti minimaliai nenaudojant didelių ir sunkių žemės ūkio mašinų (jos suslegia dirvą ir todėl mažina derlingumą). Taip pat svarbu, kad dirva kuo trumpesnį laiką būtų plika, be augalinės dangos. Dirvos eroziją pristabdyti galima ir grąžinant laukams visas organines atliekas – mėšlą, srutas, šiaudus, maisto atliekas. Taip sugrąžinama dalis medžiagų ir energijos ekosistemai. Kur dirvos labai eroduotos, reikėtų vietoj dirbamų laukų įrengti gamyklas arba apsodinti tas vietas mišku. Didelėse lygumose, kur gali stipriai įsisiautėti vėjai, reikia sodinti medžių ir krūmų juostas, sulaikančias vėjus ir neleidžiančias nupustyti dirvožemio. Kiek įmanoma rečiau ir labiau apgalvotai reikėtų naudoti ir mineralines trąšas, pesticidus, sunaikinančius daugybę dirvoje gyvenančių skaidytojų, o kartu ir mažinančių humuso (puvenų) kiekį joje.

Derlingo dirvožemio panaudojimas

Pastaruoju metu, tiesiant kelius ar statant namus, derlingas dirvožemis nukasamas ir vežamas ten, kur jo trūksta. Nenaudojami smėlio ar žvyro karjerai apsodinami mišku, kad po kurio laiko susiformuotų naujos ekosistemos.