Dievogala
Kitos reikšmės – Dievogala (reikšmės).
| Dievogala | ||
|---|---|---|
  Dievogala |
||
| 54°55′19″š. pl. 23°39′36″r. ilg. / 54.922°š. pl. 23.660°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kauno rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Zapyškio seniūnija | |
| Gyventojų | 695 | |
.JPG)
Dievogala – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 1 km į pietus nuo Zapyškio, prie kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai . Pro kaimą teka Dievogalos Švento Jono upelis, kurio vanduo anksčiau laikytas gydančiuoju.
Etimologija
redaguotiLiaudies etimologija mena legendą, kad ant Altoniškių piliakalnio amžinąją ugnį kursčiusi labai graži vaidilutė, o prie pat Zapyškio amžinąją ugnį kurstęs jaunas žynys. Kartą apsilankęs deivės Altonos šventovėje ir išvydęs gražiąją vaidilutę, jis labai įsimylėjo ir ėmė dažnai ten lankytis. Sykį jis ten taip užsibuvo, kad net užgeso jo kurstoma amžinoji ugnis prie Zapyškio. Pamatę užgesusią ugnį žmonės ėmę šaukti: „Dievui galas!“ Iš to esą ir kilęs kaimo vardas Dievogala.[2][3]
Istorija
redaguotiBuvusi pagonių šventvietė. Kaimo vardas minimas 1504 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro išduotoje privilegijoje J. Sapiegai, kuris gautoje žemėje pradėjo statyti dvarą, o šalia – miestelį. Kaime yra senosios žydų kapinės, žydų genocido aukų kapai.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1950–1955 m. | Zapyškio apylinkė | Panemunės rajonas |
| 1955–1995 m. | Kauno rajonas | |
| 1995– | Zapyškio seniūnija | Kauno rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguoti | ||||||||||
| 1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 264 | 255 | 219 | 248 | 351 | 543 | 757 | 858 | 695 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
redaguoti- Dievogaloje gimė choreografas Kazys Poškaitis (1922–).[14]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Petras Kežinaitis. Kauno apylinkės. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. // psl. 96.
- ↑ Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 35
- ↑ Dievogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Dievogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 404 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas. 2011.