Darbuka
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Darbuka (arab. دربوكة = darbūkah) – taurės formos mušamasis instrumentas (būgnas). Plačiausiai paplitęs Viduriniuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Balkanuose, Užkaukazėje.
Tradiciškai darbukos pagrindas būdavo gaminamas iš molio, vėliau – iš medžio (riešutmedžio, abrikoso) ir metalo. Viršus aptraukiamas jaučio, ožio arba žuvies oda (dabar dažniau plastiku). Tradiciškai rytietiškos darbukos gausiai dekoruojamos. Vidutiniškai instrumento aukštis yra 35-40 cm, skersmuo – 28 cm. Grojama dažniausiai sėdint ir laikant instrumentą suspaudus kojomis arba pasikišus po ranka. Ritmas mušamas pirštais ir delnais. Melodija kuriama dešine ranka, o kairė naudojama garso ornamentacijai. Žemas tonas išgaunamas mušant į būgno centrą, aukštas – į pakraščius. Darbuka grojama tiek solo, tiek su kitais instrumentais (pvz., pirštų cimbolais).
Į darbuką panašių instrumentų randama iš neolito ir bronzos amžiaus laikotarpių Europoje ir Altajuje. Tačiau rytietiška darbuka greičiausiai kilo iš Babilonijoje naudotų apeiginių būgnų lilišų. Taurės formos būgnų piešiniai randami ir Senovės Egipto piešiniuose.