Cokolis (it. zoccolo – batas) – antžeminė išorinės pastato sienos pamato dalis.[1] Pagal santykį su išorine siena, cokoliai skirstomi į išsikišusius, įtrauktus, esančius vienoje plokštumoje su siena. Cokoliu gali būti laikoma ant paminklo ar kolonos fundamento esanti dalis. Cokoliai ypač išskirtini ir puošnūs klasicizmo architektūroje. Neretai cokoliai apdailinami, dažniausiai lygios ar rupios faktūros plokštėmis, dekoratyviniu tinku, rustika.

Cokolių tipai

Šaltiniai

redaguoti
  1. Gendrikas Likas. Cokolis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 178-179 psl.