Barzdų valsčius
54°47′š. pl. 23°11′r. ilg. / 54.78°š. pl. 23.19°r. ilg.
| Barzdų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1918 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Barzdai |
 Lietuva
| |
| Šakių apskritis (1918–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Šakių apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Šakių apskritis (1944–1950) |
Barzdų valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Barzdai.
Istorija
redaguotiĮkurtas po I pasaulinio karo. 1925 m. lapkričio 12 d. valsčiuje vyko visuotinis balsavimas dėl atsiskyrimo nuo Šakių apskrities ir priskyrimo Vilkaviškio apskričiai. Nors balsavusiųjų dauguma (478 balsai iš 707) pasisakė už Vilkaviškį, bet nesudarydami 2/3 visų turinčių teisės balsuoti (1300), liko prie Šakių apskrities. Pokariu valsčiuje veikė Tauro apygardos partizanai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Naumiesčio rajonui (5 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1923 m.[1] | 86 | 3019 | 495 | ||
| 1932 m. | 79 | 3197 | 9 seniūnijos [2] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
88 | 5 apylinkės [3] | |||
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguoti| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[5] | Apylinkė, 1949 m.[6] |
|---|---|---|
| Ambrasai | Ambrasų seniūnija | - |
| Baltrušiai | Baltrušių seniūnija | Baltrušių apylinkė |
| Barzdai | Barzdų seniūnija | Barzdų apylinkė |
| Buktiškiai | Buktiškių seniūnija | - |
| Miknaičiai | - | Miknaičių apylinkė |
| Pupiai | Pupių seniūnija | - |
| Sabijonai | Sabijonų seniūnija | - |
| Skarbūdis | Skarbūdžio seniūnija | - |
| Skirkiškė | Skirkiškės seniūnija | - |
| Stugučiai | - | Stugučių apylinkė |
| Žečkalniai | - | Žečkalnių apylinkė |
| Žiliai | Žilių seniūnija | - |
| Iš viso: | 9 seniūnijos | 5 apylinkės |
Gyvenvietės
redaguoti1934 m. valsčiuje buvę kaimai (nebuvo nė vieno dvaro, palivarko ar viensėdžio):[7]
- Ambrazai
- Auksudžiai
- Baltrušiai
- Barzdai
- Buktiškys
- Didvyžiai
- Geruliai
- Gražiškiai
- Kraujučiai
- Kriaučikai
- Kulčikai
- Liputiškė
- Liuobiškė
- Masiauskai
- Mergbūdis
- Meškiniai
- Miknaičiai
- Mozūrai
- Obšrutai
- Pabalcupiai
- Pavišakis
- Pupiai
- Sabijoniai
- Simokai
- Skarbūdis
- Skiskiškė
- Stainiškė
- Stugučiai
- Vėdarai
- Žardeliai
- Žąsiniai
- Žečkalniai
- Žiliai (Abromžiliai)
- Žvirbliškė
Gyventojai
redaguotiTautinė sudėtis
redaguoti1923 m. gyveno 3019 žmonės:
- Lietuviai – 99,3% (2999);
- Baltarusiai – 0,4% (12);
- Kiti – 0,3% (8).
Žymūs žmonės
redaguoti| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1863 | Žečkalnis | Petras Dvaranauskas, kunigas | 1958 |
| 1875 | Buktiškiai | Juozas Baltrušaitis, poetas | 1942 |
| 1904 | Masiauskai | Stasys Kudirka, chirurgas | 1976 |
| 1934 | Baltrušiai | Birutė Kalėdienė, lengvaatletė | |
| 1943 | Pabalsupiai | Romualdas Deltuvas, miškininkas | |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 684 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 123
- ↑ Barzdų valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 1415 psl.