BASF
  BASF Liudvigshafene | |
| Forma | Koncernas |
|---|---|
| Pramonė | chemijos pramonė |
| Įkurta | 1865 m. |
| Įkūrėjas (-ai) | Friedrich Engelhorn |
| Centrinė būstinė | Liudvigshafenas prie Reino,  Vokietija |
| Svarbiausi darbuotojai | Martin Brudermüller (CEO) |
| Produkcija | polimerai, plastikai, sintetinis kaučiukas, sintetiniai dažikliai, katalizatoriai, dangos, pasėlių technologijos, naftos ir dujų žvalgymas ir gamyba |
| Pajamos | €87,3 mlrd. (2022 m.)[1] |
| Darbuotojų | 111 481 (2022 m.)[1] |
| Padaliniai | Wintershall, Nunhems, TrinamiX, Cognis, BTC Europe, Chemster, Siegfried PharmaChemikalien Minden, Verenium Corporation, Isobionics, Succinity, Pinturas Thermicas del Norte |
| Tinklalapis | www.basf.com |
BASF SE (vok. Badische Anilin- und Sodafabrik, 'Badeno anilino ir sodos fabrikas') – tarptautinė Europos kompanija, didžiausias chemijos pramonės koncernas pasaulyje.[2][3][4] Centrinė būstinė įsikūrusi Liudvigshafene prie Reino, Vokietijoje.
Istorija
redaguotiBadeno anilino ir sodos gamyklą 1865 m. balandžio 6 d. Manheime, Badeno žemėje, įkūrė Friedrich Engelhorn. Jis įsipareigojo miesto tarybai aprūpinti miestą dujomis ir įrengti dujinį gatvių apšvietimą. Dujų gamybos įmonė gamino dervą kaip šalutinį anglies produktą, o Engelhorn panaudojo jį anilinui išgauti dažų gamybai. BASF buvo įkurta 1865 m., kad gamintų kitas dažų gamybai reikalingas chemines medžiagas, ypač sodą ir rūgštis. Tačiau gamykla buvo pastatyta kitoje Reino upės pusėje, Liudvigshafene, nes Manheimo miesto taryba baiminosi, kad chemijos gamyklos oro tarša gali trikdyti miesto gyventojus. 1866 m. dažų gamybos procesai taip pat buvo perkelti į BASF gamyklą.
Fritz Haber kartu su Carl Bosch, vienu iš jos darbuotojų, apie 1912 m. išrado Haber-Bosch procesą, padėjusį gaminti amoniaką, po kurio įmonė sparčiai augo. 1925 m. ji susijungė su keletu kitų Vokietijos chemijos įmonių ir tapo chemijos pramonės konglomeratu IG Farben. Jis vaidino svarbų vaidmenį nacistinės Vokietijos ekonomikoje. Nacių laikotarpiu įmonė plačiai naudojo priverstinį ir vergų darbą ir gamino liūdnai pagarsėjusią cheminę medžiagą Zyklon B, naudotą per Holokaustą. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m., Sąjungininkai uždarė IG Farben. BASF buvo atkurta iš IG Farben likučių 1952 m. Šis chemijos pramonės koncernas buvo Vokietijos ekonomikos stebuklo dalis ir nuo to laiko labai išsiplėtė.
Gamybinė veikla
redaguotiBASF sudaro dukterinės įmonės ir bendros įmonės daugiau nei 80-tyje šalių, valdančios šešias integruotas gamybos vietas ir 390 kitų gamybos vietų Europoje, Azijoje, Australijoje, Amerikoje ir Afrikoje. BASF turi klientų daugiau nei 190 šalių ir tiekia produktus įvairioms pramonės šakoms, žemės ūkiui. Koncernui priklauso dideli pramonės kompleksai su uždaru gamybos ciklu. Didžiausia tokia integruota gamykla yra Liudvigshafene, kur dirba 33 tūkst. žmonių, kiti – Fryporto (Teksasas, JAV), Geismaro (Luiziana, JAV), Antverpeno (Belgija), Nankino ir Žandziango (Kinija) miestuose, Kuantane (Malaizija).
2019 m. pabaigoje įmonėje dirbo 117 628 darbuotojai, o Vokietijoje – daugiau nei 54 000.[5] 2019 m. BASF pardavimai siekė 59,3 mlrd. eurų, o pajamos iš veiklos prieš specialiuosius straipsnius sudarė apie 4,5 mlrd. 1990–2005 m. bendrovė Azijoje investavo 5,6 mlrd. EUR, ypač į objektus netoli Nankino, Šanchajaus ir Dziangmeno Kinijoje bei Mangaloro Indijoje.[6]
BASF buvo kotiruojama Frankfurto, Londono ir Ciuricho vertybinių popierių biržose.
Produkcijos pavyzdžiai, 2021 m.:[7]
- Paviršių technologijos - katalizatoriai, apsauginės dangos automobilių pramonei, ingredientai baterijų ir akumuliatorių gamybai, pajamos 22,7 mlrd. eurų;
- Medžiagos – plastikai ir kitos medžiagos, pajamos 15,2 mlrd. eurų;
- Reagentai – naftos chemijos produktai ir tarpiniai produktai, pajamos 13,6 mlrd. eurų;
- Pramonės gaminiai – degalai ir tepalai, ingredientai dažams, lakams, klijams ir elektronikos gamybai, pajamos 8,9 mlrd. eurų;
- Agroverslo gaminiai – genetiškai modifikuotos sėklos ir pesticidai, pajamos 8,2 mlrd. eurų;
- Mityba ir priežiūra – ingredientai maisto ir kosmetikos pramonei, pajamos 6,4 milijardo eurų.
Geografinis pajamų pasiskirstymas 2021 m.:[7]
- Europa – 31,6 mlrd. eurų
- Šiaurės Amerika – 21,9 mlrd. eurų
- Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas – 20,6 mlrd. eurų
- Lotynų Amerika ir Afrika – 4,4 mlrd. eurų
Nepaisant besitęsiančios energetikos krizės, 2020-ųjų pradžioje BASF toliau plėtė gamybą, tačiau tai darė dažniausiai už Europos ribų. Dukterinė įmonė „Wintershall Dea“ gamino gamtines dujas ir naftą Norvegijoje, Rusijoje ir Egipte, taip pat turėjo akcijų Argentinoje ir Brazilijoje. 2021 m. gavybos lygis siekė 634 tūkst. barelių naftos ekvivalento per dieną.[7]
Galerija
redaguoti-
BASF „anilino doleris“, 1923 m. -
I.G. Farbenwerke, Aušvicas, 1942 m. -
BASF gamybos audiokasetė -
Buvęs BASF biuras Liudvigshafene -
BASF lankytojų centras Liudvigshafene -
2020 m. pastatyta acetileno gamykla
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 „BASF 10 year summary“ (PDF). Nuoroda tikrinta 11 October 2023.
- ↑ „BASF Headquarters“. BASF. Suarchyvuotas originalas 2017-06-02. Nuoroda tikrinta 2016-02-26.
- ↑ „Who Are The World's Largest Chemical Producing Companies?“. World Atlas. Suarchyvuota iš originalo 2017-10-25. Nuoroda tikrinta 2017-10-25.
- ↑ „Largest chemical companies worldwide based on revenue in 2017 (in billion U.S. dollars)“. Statista. Suarchyvuota iš originalo 2017-10-25. Nuoroda tikrinta 2017-10-25.
- ↑ „Annual Report 2019“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2020-03-12.
- ↑ „Time savings at BASF“. vjoon (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2023-01-20.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 „Annual Report 2021“ (PDF) (anglų). BASF SE. 2022-02-23. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-25. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.
