Asarluhis

Asarluhis (akad. ^dasar-lú-hi) arba Asaruludu – dievybė Mesopotamijos mitologijoje. Manoma, kad iš pradžių tai buvo vietinis Kuaros gyvenvietės (greta Eridu) dievas. Ilgainiui įtrauktas į Eridu (Enkio miesto) panteoną ir imtas laikyti Enkio bei Damgalnunos sūnumi. Asarluhis neretai būdavo įvardijamas „Eridu sūnumi“ arba „Apsu sūnumi“. Kaip Enkio sūnus, pasižymėjęs išmintimi, daugiausiai sietas su magija, užkalbėjimais.

Pirmosios žinios apie Asarluhį siekia Trečiosios Ūro dinastijos laikotarpį. Įrašuose šumerų kalba (šventyklų himnuose, giesmėje Asarluhiui) minimas kaip Kuaros miesto dievybė. Vėlesniais laikais imtas tapatinti su dievu Marduku (iškilus šios dievybės kultui), tai galėjo įvykti jau Senosios Babilonijos karalystės laikais. Žinomas šiuo laikotarpiu datuojamas himnas, kuriame Asarluhis įvardijamas „išbandymų upe“, Enkio pirmagimiu bei Marduku. Minimas ir babiloniečių „Enuma Eliš“ mite – čia Asarluhis vienas iš penkiasdešimt vardų, kuriuos dievai suteikę Mardukui, taip siekdami įtvirtinti jo, kaip aukščiausiosios dievybės, poziciją. Babiloniečių užkalbėjimuose ir maldose Asarluhis taip pat yra vienas iš Marduko vardų. Sutinkamas ir I tūkst. pr. m. e. datuojamuose užkalbėjimuose (iš Asirijos, Achemenidų bei Seleukidų imperijų laikotarpių). Vadinamajame Weidner dievų sąraše Asarluhis paminėtas prieš pat Marduką.

Standartinėje užkalbėjimų pabaigos formulėje („Šis užkalbėjimas nėra mano, tai [įterpiamas dievo / dievų vardas] užkalbėjimas“) Asarluhis ir Enkis (Ea) neretai įvardijami drauge. Kai kada ši dievybė atlikdavusi ir tarpininko vaidmenį – pristatydavusi sergantįjį Enkiui. Tuo tarpu giesmėje Asarluhiui jam priskiriamas E-abzu šventyklos žynių, užsiimančių ritualiniu apvalymu, prižiūrėtojo vaidmuo.