Arabijos plokštė
| Arabijos plokštė | |
 | |
| Tipas | Mažoji |
|---|---|
| Apytikslis plotas | 5 000 000 km²[1] |
| Judėjimas1 | į šiaurę |
| Greitis1 | 15-20 mm per metus |
| Dalis | Arabijos pusiasalio, Adeno įlankos, Indijos vandenyno, Persijos įlankos, Raudonosios jūros |
| 1Afrikos plokštės atžvilgiu | |
Arabijos plokštė – tektoninė plokštė, esanti Šiaurės ir Rytų pusrutuliuose.
Tai viena iš trijų žemyninių plokščių (kartu su Afrikos ir Indijos plokštėmis), kuri geologinėje istorijoje judėjo į šiaurę ir susidūrė su Eurazijos plokšte. Po šio susidūrimo susiformavo kalnų grandinės, besidriekiančios vakaruose nuo Pirėnų, kertančios Pietų Europą iki Irano, sudarančios Elburso ir Zagroso kalnų masyvus, iki pat Himalajų ir Pietryčių Azijos.[2]
Ribos
redaguoti
Arabijos plokštę daugiausia sudaro Arabijos pusiasalis. Ji tęsiasi į vakarus iki Sinajaus pusiasalio ir Raudonosios jūros bei į šiaurę iki Levanto. Plokštės ribos yra šios:
- rytuose, su Indijos plokšte, ties Oveno lūžio zona;
- pietuose, su Afrikos plokšte į vakarus, Somalio ir Indijos plokštėmis į rytus;
- vakaruose, su Afrikos plokšte, ties kairiąja šonine sprūdžio riba, vadinama Negyvosios jūros transformacija, bei ties divergentine riba, vadinama Raudonosios jūros plyšiu, kuris tęsiasi per visą Raudonąją jūrą;
- šiaurėje, su Anatolijos plokšte ir Eurazijos plokšte, ties konvergentine riba,[3] dėl kurios susiformavo Rytų Anatolijos lūžis, Zagroso kalnai bei Makrano įduba.
Istorija
redaguotiDidžiąją dalį fanerozojaus eono (paleozojaus ir kainozojaus erų metu) iki pat oligoceno, Arabijos plokštė buvo Afrikos plokštės dalis. Raudonosios jūros skilimas prasidėjo eoceno epochos laikotarpiu. Tuo tarpu Afrika ir Arabija atsiskyrė maždaug prieš 25 mln. metų, oligoceno laikotarpiu, ir nuo to laiko Arabijos plokštė juda Eurazijos plokštės link.[4] Atsivėrus Raudonosios jūros plyšiui, prasidėjo vulkaninė veikla. Šioje vietoje yra vulkaninių laukų, vadinamų Senesniaisiais Haratais, pvz., Harrat Khaybar ir Harrat Rahat, kurie dengia dalį vakarinės Arabijos plokštės. Tam tikras vulkaninis aktyvumas vis dar tęsiasi, ypač Medinos apylinkėse,[5] o Raudonojoje jūroje taip pat reguliariai vyksta ugnikalnių išsiveržimai.[6]
Dėl Arabijos ir Eurazijos plokščių susidūrimo kyla Zagroso kalnai Irane. Dėl Arabijos ir Eurazijos plokščių susidūrimo, kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, pietryčių Turkijoje, gali kilti žemės drebėjimų, cunamių ir ugnikalnių išsiveržimų.
Šalys ir regionai
redaguotiPlokštėje esančios šalys apima visą Arabijos pusiasalį (Bahreiną, Kuveitą, Omaną, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Jemeną), Džibutį, esantį Afrikos rage, Levanto dalis (rytų Libaną, Jordaniją, rytų Izraelį ir Siriją) ir Mesopotamiją (Iraką). Regionai apima Audalo (Somalis/Somalilandas), Chuzestano provincijos (Iranas), Pietryčių Anatolijos regiono (Turkija) ir Pietų Denkalijos subregiono (Eritrėja) dalis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Sizes of Tectonic or Lithospheric Plates“. Geology.about.com. 2014-03-05. Suarchyvuotas originalas 2016-06-05. Nuoroda tikrinta 2022-11-06.
- ↑ Image Science and Analysis Laboratory, NASA-Johnson Space Center. „Tectonics of the Arabian Plate“. The Gateway to Astronaut Photography of Earth. NASA. Suarchyvuotas originalas 2007-07-06. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
- ↑ arabia2 (2014-09-15). „Plate Boundaries of the Arabian Plate – GEOS 309: Tectonics“. Geos309.community.uaf.edu. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) - ↑ „Arabian Plate - African/Arabian Tectonic Plates“. Africa-arabia-plate.weebly.com. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
- ↑ „Volcanoes of Saudi Arabia“. 2016-03-07. Nuoroda tikrinta 2022-11-07.
- ↑ Wenbin Xu; et al. (2015-05-26). „Birth of two volcanic islands in the southern Red Sea“. Nature Communications. Nature Communications 6, Article number: 7104. 6: 7104. Bibcode:2015NatCo...6.7104X. doi:10.1038/ncomms8104. PMC 4455101. PMID 26010945. S2CID 15570438.