Aršakidų dinastija
Aršakidų dinastija, Aršakidai – Partų karalystės valdovų dinastija, valdžiusi 250 m. pr. m. e. – 224 m. e. m. Šios dinastijos atšaka Aršakuni I–V a. valdė Armėnijos karalystę. Jų sukurta imperija dar vadinama Partų imperija. Imperijos kultūrinis ir politinis centras koncentravosi istoriniame Partos regione, bet klestėjimo laikotarpiu ji suvienijo beveik visus Senovės Irano regionus.
Ashkâniân Partų imperija | ||||
imperija | ||||
| ||||
Sostinė | Asakas, Hekatompilai, Ekbatana, Ktesifonas, Mitradatkirtas | |||
Kalbos | partų kalba | |||
Politinė struktūra | imperija | |||
Istorija | ||||
- Įkūrimas | 247 m. pr. m. e. m. | |||
- Užimta Sasanidų | 224 m. | |||
Istorija
redaguotiKaralystė kilo iš istorinio Partos regiono ir iš klajoklių parnų giminės į pietryčius nuo Kaspijos jūros (dab. pietų Turkmėnija ir šiaurės rytų Iranas). Patys Aršakidai, siekdami įteisinti savo valdžią buvusiose Achemenidų valdose, kildino save iš Artakserso II. Pradininkas Aršakas I.
Jai atsirasti prielaidos susidarė silpstant kraštą valdžiusiai Seleukidų imperijai. Apie 250 pr. m. e. Aršakas I užėmė Seleukidų satrapiją Partėją. Kai kurie mokslininkai Aršaką I tapatina su jo broliu Tiridatu I (apie 230–227 pr. m. e.). Tiridatas I galutinai išsilaisvino iš Seleukidų valdžios, tačiau ankstyvuoju formavimosi laikotarpiu karalystė turėjo kitą svarbų priešą rytuose – Graikų-Baktrų karalystę, kuri buvo įgijusi hegemoniją parnų gyvenamame regione.
Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant Mitridatui Didžiajam (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavo Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po Medijos ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).
Galingiausi valdovai buvo Mitridatas II ir Fraatas III. Aršakidai ir jų vasalinės karalystės kontroliavo beveik visus prekybinius kelius tarp Azijos ir Romos imperijos. Galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).
Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.
Apie 224 m. imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo buvęs vasalas, įkūręs Sasanidų imperiją. Aršakidai žlugo Artabanui V 224 m. e. m. pralaimėjus sukilusiems Sasanidams.[1]
Partų Aršakidai
redaguotiVardas | Valdymo metai | Pastabos | Atvaizdas |
Aršakas I | 247/238–217 pr. m. e. | Įkūrė partų imperiją kovoje su Seleukidais ir Graikais-baktrais | |
Tiridatas I | 248-211 pr. m. e. | Aršako I brolis, egzistavimas nėra tikrai žinomas | |
Artabanas I | 217-191 pr. m. e. | Nesėkmingas karas prieš Antiochą III | |
Prianatas | apie 191–176 pr. m. e. | Galbūt Seleukidų vasalas | |
Fraatas I | apie 176–171 pr. m. e. | Prianato sūnus, užkariavo plačias valdas iš Seleukidų, jos pasiekė Kaspijos jūrą | |
Mitridatas Didysis I | 171- apie 139 pr. m. e. | Užkariavo vakarų Iraną, Mediją ir dalį graikų-baktrų karalystės | |
Fraatas II | 138 – 128 pr. m. e. | Karai su Seleukidais ir klajokliais rytuose | |
Artabanas II | 128 – 123 pr. m. e. | Galbūt Fraato II vaikaitis, prarado vakarines provincijas | |
Mitridatas II | apie 123 – apie 88 pr. m. e. | Artabano II sūnus, vakarinę sieną nustūmė iki Eufrato, kariavo rytuose, taip pat prieš Armėniją | |
Gotarzas I | 91-80 pr. m. e. | Antikaralius, valdė Babilonijoje | |
Orodas I | 80 – 76 pr. m. e. | Mitridato II sūnus, valdymo aplinkybės nežinomos | |
Sinatrukas | apie 78 – 71/70 pr. m. e. | ||
Fraatas III | 71 – 57 pr. m. e. | Sinatruko sūnus. Konfliktavo su Roma. Nužudytas sūnų. | |
Mitridatas III | 58/57 pr. m. e. | Fraato III sūnus, Medijos ir galbūt Babilonijos valdovas. Konfliktavo su broliu Orodu II ir buvo jo nužudytas | |
Orodas II | 58/57 – 38 pr. m. e. | Fraato III sūnus, Armėnija tapo vasaline valstybe, nužudytas Fraato IV | |
Fraatas IV | 38 – 2 pr. m. e. | Fraato III sūnus, kariavo su Marku Antonijum, pilietinis karas su Tiridatu II. Sudarė taikos sutartį su Roma. Nužudytas Mūzos. | |
Tiridatas II | 35 – 36 pr. m. e. | Kariavo su Fraatu IV | |
Fraatas V | 2 pr. m. e. – apie 4 m. e. m. | Kariavo su Roma ir Armėnija, tolimesnis likimas nežinomas | |
Orodas III | 4 – 6 m. e. m. | Greičiausiai iškeltas diduomenės | |
Vononas I | 6 – 12 | Fraato IV sūnus, Artabano III ištremtas ir nužudytas | |
Artabanas III | 10/11 – 38 | Ištrėmė Vononą I, stabilizavo valstybę, kariavo pilietiniame kare su Tiridatu III | |
Gotarzas II | apie 38 – apie 51 | ||
Vologesas I | 5 lar 52-79 ar 80 | ||
Mitridatas IV | 128 ar 129–147 | ||
Vologesas III | 148-192 | ||
Vologesas IV | 191-208 ar 209 | ||
Vologesas V | 209-apie 212 | ||
Artabanas V | apie 213–224 |
Kitos Aršakidų linijos
redaguotiBe pagrindinės Aršakidų dinastijos, kuri valdė Partų imperiją, jos atšakos įsitvirtino vasalinėse Partų provincijose Pietų Kaukaze. Visos linijos sudarė giminyste paremtą pan-Aršakidų federaciją. Tarp šalutinių linijų buvo:
- Aršakuni – Armėnijos karalystės Aršakidai;
- Albanijos Aršakidai;
- Aršakunianai – Iberijos Aršakidai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aršakidų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 47 psl.