Aloyzas Baronas
Gimė 1917 m. gruodžio 12 d.
Vabalninkas
Mirė 1980 m. rugsėjo 7 d. (62 metai)
Čikaga
Veikla JAV lietuvių rašytojas

Aloyzas Baronas (1917 m. gruodžio 12 d. Vabalninkas1980 m. rugsėjo 7 d. Čikaga) – JAV lietuvių rašytojas.

Biografija

redaguoti

19411943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Studijavo Frankfurto prie Maino universitete.

1949 m. atvyko į JAV. Dirbo fabrikuose. Nuo 1955 m. su kt. redagavo laikraštį „Draugas“. 19661970 m. lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas.

Novelių pagrindinė tema – veikėjų, sprendžiančių moralinę koliziją, išgyvenimai. Romanuose vaizduojama nepriklausomos Lietuvos provincija, nacių okupacijos laikotarpis, Lietuvos partizanų kovos, išeivių buitis, prisitaikymas gyventi svetur. Autobiografiniame romane „Lieptai ir bedugnės“ aprašė priverstinį darbą pafrontėje, parodė jaunų žmonių pastangas išlikti. Kūrybai būdingi buitiniai konfliktai, reportažinis stilius; gausu abstrakčių samprotavimų, literatūrinių aliuzijų.

Daktaro S. Aliūno slapyvardžiu išleido humoristinių eilėraščių rinkinių. Parašė religinių legendų (rinkinys „Valandos ir amžiai“ 1958 m.), kūrinių vaikams. Romanų išversta į anglų ir latvių kalbas.[1]

Bibliografija

redaguoti
  • Žvaigždės ir vėjai, novelės, 1951 m.
  • Antrasis krantas, novelės, 1954 m.
  • Saulės grįžimas, novelės, 1964 m.
  • Išdžiūvusi lanka, novelės, 1970 m.
  • Šilko tinklai, novelės, 1974 m.
  • Trisdešimt istorijų suaugusiems, novelės, 1981 m.
  • Sodas už horizonto, romanas, 1955 m.
  • Trečioji moteris, romanas, 1966 m.
  • Vėjas lekia lyguma, romanas, 1971 m.
  • Mirti visada suspėsi, romanas, 1980 m.
  • Abraomas ir sūnus, romanas, 1973 m.
  • Laivai ir uostai, romanas, 1979 m.
  • Lieptai ir bedugnės, autobiografinis romanas, 1961 m.
  • Valerijono lašai, humoreskos, 1954 m.
  • Trejos devynerios, humoreskos, 1961 m.
  • Alijošiaus lapai, humoreskos, 1975 m.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jūratė SprindytėAloyzas Baronas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 669 psl.

Literatūra

redaguoti

Nuorodos

redaguoti