Vikipedija

Alkoholizmas

Alkoholizmas (dar kitaip priklausomybės nuo alkoholio sindromas) – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.[1][2][3][4]

Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia.[3] Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymui darantys įtaką veiksniai nurodomi žmogaus socioekonominė aplinka, genetinis polinkis. Psichikos sutrikimai gali pabloginti situaciją.[4]

Alkoholizmas ilgainiui pakenkia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemoms, vidaus organams, smegenims. Išsivysto depresija, demencija, tam tikros vėžio formos, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, lėtinis gastritas, osteoporozė.[1][4] Alkoholizmas didina žmogžudystės, savižudybės, nusikalstamumo, išprievartavimo riziką. Gali atsirasti impotencija, menstruacijų sutrikimai ir kiti neigiami padariniai.[4] Nėštumo metu alkoholio vartojimas gali pakenkti vaisiui, atsiliepti tolimesnei vaiko raidai, be to, tai didina persileidimo pavojų.[4] Net ir saikingas gėrimas gali sukelti krūties vėžį.[4]

Alkoholizmo požymiai

redaguoti
 
Gryno alkoholio kiekis kiekvienam vyresniam nei 15 metų gyventojui įvairiose pasaulio šalyse 2016 m. (PSO duomenys). Lietuva pasauliniame kontekste išsiskiria aukštu alkoholio suvartojimo lygiu. Tačiau jo suvartojimas pastebimai mažėja pastaraisiais metais. Lietuviai išgeria 2 l daugiau daugiau nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 l.[5][6]

Bene akivaizdžiausias alkoholizmo požymis – liguistas, nenuvaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Kiti būdingi priklausomybės nuo alkoholio požymiai yra abstinencijos sindromas ir padidėjusi organizmo tolerancija alkoholiui.[1]

Pirmieji alkoholizmo požymiai:[2][4][3]

  • Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdieninių rūpesčių.
  • Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
  • Sprendimas mesti gerti ir nesugebėjimas jį vykdyti.
  • Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
  • Atminties užtemimai – visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
  • Pastangos slėpti gėrimą – praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
  • Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, alkoholinės psichozės, kurios reiškiasi kliedesiais, haliucinacijomis, atminties sutrikimu, sąmonės aptemimu. Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.[2][4]

Gydymas

redaguoti

Sergant alkoholizmu gydomos gretutinės ligos, pavyzdžiui, depresija antidepresantais, potrauminio streso sindromas psichoterapija.[7]

Lietuvoje veikia ir anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės.

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Alkoholizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Alkoholizmas. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 „Alcohol Use Disorder“. MedlinePlus Medical Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6 4,7 „Alcohol use disorder“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  5. ↑ „Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką“. LRT. 2021-09-23. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  6. ↑ „Alkoholio vartojimas“. osp.stat.gov.lt. Nuoroda tikrinta 2021-12-31.
  7. ↑ „Addiction“. www.medicalnewstoday.com. 2021-04-23. Nuoroda tikrinta 2021-12-22.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alkoholizmas&oldid=7292630"