Aleksandras Glazunovas

Aleksandras Glazunovas
rus. Александр Константинович Глазунов
Aleksandras Glazunovas
Gimė 1865 m. rugpjūčio 10 d.
Sankt Peterburgas
Mirė 1936 m. kovo 21 d. (70 metų)
Paryžius
Veikla rusų kompozitorius, dirigentas
Vikiteka Aleksandras Glazunovas

Aleksandras Glazunovas (rus. Александр Константинович Глазунов, 1865 m. rugpjūčio 10 d. Sankt Peterburgas1936 m. kovo 21 d. Paryžius. 1972 m. palaikai perkelti į Sankt Peterburgą) – rusų kompozitorius, dirigentas, vienas žymiausių rusų simfonistų.

Biografija

redaguoti

Muzikos mokėsi nuo 1875 m., nuo 1879 m. – kompozicijos pas N. Rimskį-Korsakovą. Dalyvavo M. Beliajevo būrelio veikloje. 18851903 m. kasmetinių M. Glinkos premijų laureatas. Nuo 1888 m. dirigavo rusų simfoninius koncertus. Dėstė Sankt Peterburgo konservatorijoje, 19051917 m. konservatorijos direktorius, 19181928 m. rektorius. Nuo 1899 m. profesorius. 1928 m. išvyko iš TSRS, apsigyveno Paryžiuje. Koncertavo Europos šalyse ir JAV.

Kūryba monumentali, optimistiška, melodinga, pagrįsta slavų ir kiti tautų muzikos folkloru. Vyrauja instrumentinės muzikos žanrai. Pirmiesiems jo kūriniams įtakos turėjo „Galingojo sambūrio“ kompozitorių, ypač N. Rimskio–Korsakovo kūryba. Vėliau susiklostė savitas jo muzikinis stilius, artimesnis P. Čaikovskio simfonizmo ir S. Tanejevo polifonijos principams. Kartu su N. Rimskiu-Korsakovu užbaigė A. Borodino operą „Kunigaikštis Igoris“.

Parašė 9 simfonijas (18811910 m.), simfoninių paveikslų, siuitų simfoniniam orkestrui, uvertiūrų, 5 koncertus įvairiems instrumentams ir orkestrui, tarp jų – koncertas smuikui a-moll (1904 m.), 7 styginių kvartetus (18821930 m.), pjesių įvairiems pučiamiesiems, 2 sonatas fortepijonui, preliudų ir fugų, variacijų fortepijonui, pjesių vargonams, solo ir choro dainų, kantatų.[1]

Kūriniai

redaguoti
Baletai
Simfonijos
  • I Es–dur Slaviškoji, 1881 m.
  • II fis–moll, 1886 m.
  • VII F-dur Pastoralinė, 1902 m.
  • IX D-dur, 1910 m. ,nebaigta
Simfoninės poemos
  • Stenka Razinas (Стенька Разин), 1885 m.
  • Lyriškoji, 1887 m.
  • Epinė poema, 1934 m.
Simfoninės fantazijos
  • Miškas, 1887 m.
  • Jūra, 1889 m.
  • Iš tamsos į šviesą, 1894 m.
  • Suomiškoji, 1909 m.

Literatūra

redaguoti
  • Оссовский А. В., А. К. Глазунов, СПБ, 1907
  • Беляев В., А. К. Глазунов. Материалы к его биографии, т. 1, ч. 1, П., 1922
  • Держановский В., А. К. Глазунов, М., 1922
  • Асафьев Б. (Игорь Глебов), Глазунов. Опыт характеристики, Л., 1924
  • Глазунов. Исследования. Материалы. Публикации. Письма, т. 1—2, Л., 1959—60
  • Ганина М., А. К. Глазунов. Жизнь и творчество, Л., 1961.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jonas KlimasAleksandras Glazunovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 748-749 psl.