Šilagalys
- Kitos reikšmės – Šilagalys (reikšmės).
Šilagalys | ||
---|---|---|
55°40′23″š. pl. 24°22′19″r. ilg. / 55.673°š. pl. 24.372°r. ilg. | ||
Apskritis | Panevėžio apskritis | |
Savivaldybė | Panevėžio rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Panevėžio seniūnija | |
Gyventojų | 579 | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Szyłagoła |
Šilagalys – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, 5 km į pietus nuo Panevėžio. Seniūnaitijos centras. Įsikūręs svarbioje transporto kryžkelėje ( A2 Vilnius–Panevėžys , A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai , A17 Panevėžio aplinkkelis ). Veikia „Dominari“ logistikos centras. Yra biblioteka, medicinos punktas, kultūros namai.
Istorija
redaguotiIstoriniuose šaltiniuose Šilagalys minimas nuo 1585 m. XIX a. minimas kaip Panevėžio apskrities kaimas.[2] 1863 m. spalio 10 d. Antano Mackevičiaus sukilėliai ties Šilagaliu surengė pasalą poručiko Vicianskio 50 pėstininkų ir 10 kazokų būriui. 1933 m. įkurta pradinė mokykla.[3]
LTSR metais kaimas buvo „Aušros“ kolūkio centrinė gyvenvietė.[4] Veikė felčerių ir akušerių punktas, kultūros namai, biblioteka.[3]
2014 m. patvirtintas Šilagalio herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1629 m. | Šilagalio valsčiaus centras | ? |
XIX a. | ? | Panevėžio apskritis |
–1950 m. | Panevėžio valsčius | |
1950–1954 m. | Pažagienių apylinkė | Panevėžio rajonas |
1954–1963 m. | Uliūnų apylinkės centras | |
1963–1995 m. | Velžio apylinkė | |
1995–2008 m. | Velžio seniūnija | Panevėžio rajono savivaldybė |
2008– | Panevėžio seniūnija |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1987 m.[3] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
272 | 284 | 446 | 298 | 336 | 408 | ||
1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
517 | 649 | 621 | 579 | - | - | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Szyłagoła (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 106 psl. (lenk.)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Šilagalys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 190
- ↑ Šilagalys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 358 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šilagalys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 396 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
Pažagieniai - 2 km | Velžys - 4 km | ||||||||||
|
|||||||||||
Uliūnai - 6 km |