Obelis

Šis straipsnis yra apie augalą. Apie upę žiūrėkite Obelis (upė).

Malus

Malus florentina

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Poklasis:	Erškėčiažiedžiai ( Rosidae)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Obeliniai ( Maloideae)
Gentis:	Obelis ( Malus)

Obelis (lot. Malus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos obelinių (Maloideae) pošeimio augalų gentis.

Augalų morfologija

Žiedai sukrauti skėčiuose arba skėtiškose kekėse.

Vaisius – netikrasis vaisius – obuolys su 3-5 lizdais ir 2-3 sėklomis lizde. Vaisiaus luobelė labai plona, minkštimas sultingas, be sukietėjusių ląstelių.

Prinokę obuoliai būna raudoni, geltoni, žalsvi ar įvairiaspalviai.

Mediena kieta, tamsi, rausva. Kadangi auginama dėl vaisių, kamienai formuojami itin trumpi ir baldų gamybai mažai tetinka.

Rūšys

Gentį malus sudaro nuo 40 iki 55 obelų rūšių. Čia pateikiama dalis rūšių. 25 rūšis galima rasti Kinijoje, iš kurių 15 yra endemikai.

Malus aldenhamensis
Malus angustifolia Laukinė obelis (JAV)
Malus asiatica Nakai Kinija kelios rūšys
Uoginė obelis (Malus baccata)
Malus bracteata (JAV)
Malus brevipes (Azija)
Malus coronaria saldi laukinė obelis (šiaurės-rytų Amerika)
Malus daochengensis C. L. Li Jų tėvynė Kinijos provincijos Sichuan ir Yunnan
Malus florentina (Italija)
Malus floribunda (Koralinis obuolys Japonija)
Malus formosana
Malus fusca
Malus glabrata
Malus glaucescens
Malus halliana
Malus honanensis
Malus hupehensis
Malus ioensis
Malus kansuensis
Malus lancifolia
Malus prattii
Malus prunifolia
Malus pumila
Malus rockii
Malus sargentii
Malus sieboldii
Siverso obelis (Malus sieversii)
Malus sikkimensis
Malus spectabilis
Malus sublobata
Malus sylvestris domestica
Miškinė obelis (Malus sylvestris)
Malus toringoides
Malus transitoria
Malus trilobata
Malus tschonoskii
Malus yunnanensis

Lietuvos obelys

Lietuvoje auginama šimtai obelų rūšių, išvesta daug veislių. Savaime auga viena rūšis: miškinė obelis (Malus slyvus).

Lietuvoje dideli obelynai pradėti veisti jau I a. Tada pradėtos rūšiuoti derlingiausios, blogiausiai žiemojančios veislės. Atsirado obelų veislynai: Edvardo Jančevskio (Blinstrubiškiai, Raseinių rajonas), Vincento Montvilos (Pagiriai, Kėdainių rajonas), Adomo Hrebnickio (Rojus, Ignalinos rajonas), Tado Ivanausko (Obelynė, Kauno rajonas). Nuo 1640 m. obelų veislės pradėtos tirti Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje. 1699 m. Vincentas Montvila sudarė pirmąjį obelų veislių sąrašą, 1729, 1730, 1747, 1752 m. – Tadas Ivanauskas, 1758 ir 1764 m. – Vytautas Tunyla. Tarybiniais metais užveisti dideli obelų ūkiai – ypač Vilniaus, Kauno, Panevėžio rajonuose.^[1]