Gulbė nebylė

Cygnus olor
Gulbė nebylė (Cygnus olor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes) Šeima: Antiniai ( Anatidae) Gentis: Gulbės ( Cygnus) Rūšis: Gulbė nebylė ( Cygnus olor)
Binomas
Cygnus olor J. F. Gmelin, 1789

Gulbė nebylė (lot. Cygnus olor, angl. Mute Swan) - žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.

Patinas ir patelė baltos spalvos. Snapas oranžiškai raudonas, pamatinėje dalyje yra juodas gumbas. Plikas odos plotelis tarp snapo ir akių, nagas ir antsnapio kraštai juodi. Patelė mažesnė, gumbas snapo pamate taip pat mažesnis. Jaunikliai rusvai pilki, jų kūno apačia balsva. Juodo gumbo snapo pamatinėje dalyje nėra. Kojos melsvai pilkos. Suaugęs patinas sveria 8,9-15,5 kg, patelė 6,8-11,0 kg.

Eurazijoje paplitusi nuo Skandinavijos iki Usūrio. Arealas šiaurėje siekia pietų Skandinaviją, Obės aukštupį, pietuose - Tibetą, Iraną, Mažąją Aziją, Balkanus, pietų Prancūziją. Žiemoja Europoje, Viduržemio, Juodosios, Kaspijos jūrų pakrantėse. Lietuvoje įprasta rūšis.

Gyvena stovinčio vandens telkiniuose (ežeruose, tvenkiniuose, senvagėse) arba lėtose upėse. Lizdą krauna sunkiai pasiekiamose pakrančių kertėse. Deda 5-8 kiaušinius kovo-gegužės mėnesiais. Peri 34-38 paras.

Minta įvairia vandens augalija.

Iki XX amžiaus 4 dešimtmečio Lietuvoje gulbės buvo beveik išnykusios. Tačiau jų populiacija atsikūrė Tado Ivanausko rūpesčiu iš Žuvinto ežero. Dėl gan šiltų žiemų Lietuvoje didelė dalis gulbių nebylių lieka žiemoti. Tuomet jos susitelkia į būrius ir gyvena neužšalančiuose miestų vandens telkiniuose bei minta žmonių paliekamu lesalu.

Galerija

• 
  Gulbė nebylė
• 
  Gulbės su jaunikliais
• 
  Paaugęs gulbės nebylės jauniklis
• 
  Jauniklis

Šaltiniai

Vikižodynas