Pereiti prie turinio

Gobernėjė

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.
Lietovuos gobernėjės 1867-1914 m.

Gobernėjė bova Carėnės Rosėjės admėnėstracėnē sklīpā, i katrūs bova sodalinta ciela šalės. Gobernėjės Rosėjuo ivestas 1708 metās, prī cara Petra I-uojė. Gobernėjės skėrstės i apskrėtis (ujėzdus) ė valstius. Gobernėjės gaspaduorios – gobernatorios ī.

1772–1795 m., kap Žečpospuolėtas žemės bova prījongtas prī Rosėjės, Lietovuo tepuogė ikortas gobernėjės. Daugoms dabartėnė šalėis sklīpa pakliova i Lietovuos gobernėjė, katra 1801 metās palėka Vėlniaus gobernėjė. Palonga pakliova i Korša gobernėjė, vuo patė pėitėnė Dzūkėjė – i Gardėna gobernėjė. 1867 metās nūg Vėlniaus gobernėjės atskėrta Kauna gobernėjė, i katra pakliova ciela vėdorė, šiaurės Lietova ė Žemaitėjė, vuo ciela Suvalkėjė pakliova i Suvalku gobernėjė.