Belgėjė

	Žemīnā
	Antarktėda \| Afrėka \| Australėjė ėr Okeanėjė \| Azėjė \| Euruopa \| Pėitū Amerėka \| Šiaurės Amerėka
	Euruopa
	Airėjė \| Albanėjė \| Andora \| Armienėjė \| Austrėjė \| Azėrbaidžians \| Baltarosėjė \| Belgėjė \| Bosnėjė ėr Hercuogovėna \| Bulgarėjė \| Čekėjė \| Danėjė \| Estėjė \| Graikėjė \| Grozėjė \| Islandėjė \| Ispanėjė \| Italėjė \| Jongtėnė Karalīstė \| Joudkalnėjė \| Kėpros \| Kroatėjė \| Latvėjė \| Lėnkėjė \| Lichtenštėins \| Lietova \| Lioksemborgs \| Malta \| Moldavėjė \| Muonaks \| Nīderlandā \| Norvegėjė \| Portugalėjė \| Prancūzėjė \| Romonėjė \| Rosėjė \| San Marins \| Serbėjė \| Slovakėjė \| Slovienėjė \| Soumėjė \| Šiaurės Makeduonėjė \| Švedėjė \| Šveicarėjė \| Torkėjė \| Okraina \| Vatikans \| Vengrėjė \| Vuokītėjė

Versija spausdinimui nebėra palaikoma ir gali turėti atkūrimo klaidų. Prašome atnaujinti savo interneto naršyklės žymes ir naudoti numatytąją interneto naršyklės spausdinimo funkciją.

Royaume de Belgique

Koninkrijk België
Königreich Belgien


Belgėjės vieleva	Belgėjės gerbs

Valstībėnis gimnos: Belgėjės gimnos

Valstībėnė kalba

prancūzu, olandu, vuokītiu

Dėdliausis miests

Valstībės vaduovā

Mėnėstros pėrmėninks

Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns

30 528 km² (135)
6,20%

Gīventuoju
- 2006 lėipa (progn.)
- Tonkoms

10 379 067 (75)
339,99 žm./km² (16)

BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou

2006 (progn.)
330,40 mlrd. $ (30)
31 800 $ (17)

Valiota

Eurs

Čiesa zuona
- Vasaras čiesos

UTC +1
UTC +2

Naprīgolnoms

Paskėlbta
Pripažėnta

nu Nīderlandu
1830
1839

Interneta kuods

.be

Šalėis tel. kuods

32

Belgėjės Karalīstė (prancūzėškā Belgique, olandėškā België, vuokīškā: Belgien) – valstībė vakarū Euruopuo, torontė robežio so Nīderlandās, Vuokītėjė, Lioksemborgo ė Prancūzėje, šiaurės vakarūs valstībės krontus skalaun Šiaurės jūra ė Dovros (arbe Pa De Kalės) sāsiaurės.

Istuorėjė

Geuograpėjė

Koltūra

Akanuomėka

Žmuonis

Admėnėstracėnis soskėrstīms

Belgėjė dalinama i trės adminėstracėnios regijuonos, katrėi soskėrstītė i 10 pruovincėju (skliaustūs admėnėstracėnē cėntrā):

Briuselė regijuons (anamė vīraun olandu ė prancūzu kalbas; 980,000 gīventuoju):
Flandrėjė (Briuselis), vīraun olandu kalba; 6 mln. gīventuoju
Valuonėjė (Namiūrs), vīraun prancūzu kalba; 3,36 mln. gīventuoju

Nūruodas