Aušruos žvaizdie

Aušrėnė

Aušrėnė dā vadėnama Venera aba Vakarėnė īr ontra nu Saulės sėstėmas planeta. Nu Saulės nutuolos 108,2 mln. km. Gerā veizama rīta aba vakara dongou. Aušrėnė dėng stuora doju mėgla. Pavėršios nuognē kalnouts.

Stroktūra

Veneras ė Žemės palīgėnėms

Aušrėnė īr vėina ėš Saulės sėstėmas planetu, katra tor kėita, oulieta ėšvėršė. Palē dīdė ė masė ana labā artėma Žemē: skersmou 650 km mažesnės nē Žemės, vuo masė - aple 80% Žemės masės. Neskaitont ton, kėtė parametrā ešvėršė nelabā skėras nu Žemės, vėin tik diel onglėis dijuoksėda atmuosferas.

Vėdaus sanduora

Aple Aušrėnės vėdaus sodietė žėnuoma mažā, bet, kāp ė kėtas panašės planetas, tor šerdė, planetas montėjė ė plota. Mėslėnama, ka plota pluonesnė nē Žemės (aple 16 km), pu anou īr planetas mantėjė, katra īr aple 3224~3245 km, vuo dā gėliau metalėška 14 g/cm³ tonkė šerdės.

Geuograpėjė

Aple 80% Veneras pavėršiaus sodara volkanėnės līgomas. Ėšskėramė do „kuontėnentā“ – dėdlē pluota aukštomėnės srėtė̄s, kartrū vėina īr šalėp šaiurėne puoliaus, vuo kėta – daugiau pėitėniam šmuotė, šalėp posiaujė.

Šiaurės kuontėnents vadėnams Ištar Tera (vagol babėluonėitiū mailės dėivė Ištra), anuo dėdloms panašos ė Astralėjės dėdloma. Anam īr aukštiausės Venaras kalnīns Maksvel Montes, katruo aukštoms sėik 11 km vėršom vėdotėne planetas līge. Antrasės kuontėnents vadėnams Afrodites Terra (vagol graikū mailės dėivė Apruodėte). Anam īr dėdlė goborē, žemīna galėm solīgėnt so Žemės Pėitū Amerėka.

Rītėnės Alfa Regio šmuots

Kāp ė kėtės kėita ėšvėršiaus dongaus kūnūs, Veneruo īr daug Smūgėniū krateriū, kalnū ė oulū, bat īr ė onėkaliū uobjekto. Pavīzdiou volaknā so pluokšte vėršūne, katrie īr vadėnamė farra. anū skersmou sėik 20-50 km, vuo aukštoms 100-1000 m; radēlėnės, panašes i žvaizdes fuormas lūžiū sėstemas, vadėnamas novae; radēlėnē ė kuoncentrėnē lūžē, prėmenontė̄s vuoratėnklios, vadėnamėė arkanuoidā; coronae – žėidėnē lūžėmā, čiesās i rinkė idobū. Vėsū onėkaliū uobjiektū kėlėms volkanėnės.

Zars vėse Veneras ėšvėršiaus darėnē ė uobjektā vadėnamė ėstuorėnēs ė muotrėškās vardās.

Lietovėške ožvadėnėmā Veneruo

Venera – dėdliausė skaitlio lietovėško ožvadėnėmū torontės dongaus kūns.

1985, 1991, 1994 ir 1997 m. Terptautėnė astruonuomū sājonga 40 Veneras ėšvėše vėitū devė lietoviu dėiviū, mėtoluogėniū botībiū ė muotrėškū vardos.

9 kraterē Veneruo ožvadėntė Bėrotės, Dainas, Dabotės, Gražėnas, Janėnas, Nuomedas, Ognės, Vėrgas ė Žėvėlės vardās; 8 kalvīnā – Auskas, Aušras, Bezliejas, Briekštas, Laumės, Raganas, Saulės ė Vaivas vardās; 4 kalnā – Aleksuotės, Eglės, Mėldas ė Nėjuolės vardās; 4 kalnagūbriū masīvā – Gegotės, Gėltėnės, Laimas ė Verpiejas vardās; 3 kanjuonā – Lazduonas, Medēnės ė Žvierīnės vardās; 3 kalnū žėidā – Javėnės, Krūmėnės ė Žemīnas vardās; 2 līgomas – Audras ė Ondėnės vardās; 2 terasas – Gabėjės ė Vaidėlotės vardās.

Tēpat Veneruo īr kalvuota srėtės Praurmė, kalva Joratė, Nerėngas rajuons, Ladas žemė, Vakarėnės slienės ė Žemaitis volkanėnės kalns.

Nouruodas

• Sovietū Veneras tīrėma
• SSRS ėšdėrbtas Veneras puortėgrapėjės
• NinePlanets.org: Venera
• NASA poslapės aple mėsėjė i Venera
• Magelana mėsėjū poslapės
• NASA Pėjuonieriaus mėsėjės ėnfuormacėjė ėš Veneras
• Ėnfuormacėjė aple Veneras sokelemos saulės ožtemėmos
• USGS planietū nuomenklatūras vaduovs: Venera
• Geody Venus Veneras ėšvėršiaus uobjiektū pajieška
• Veneras žemielapē NASA World Windcentral.com poslpie
• Venustoday.com – So Veneras planieta sosijoses naujīnas

Pastuorints teksts